- kvankt
- kvánkt interj., kvañkt 1. kaukšt, pokšt, cvangt: Jis man su poduška plumpt plumpt, o aš su bezmėniuku kvañkt kvañkt Škn. Ar girdi, kai bačką kvañkt kvañkt užkala Kair. Kvañkt su šaukštu į kaktą Šts. Kvañkt su knyga į pakaušį Ggr. Kvankt par kaktą – še tau ir po visos mandrystės Vkš. Kvañkt su kirvpente par ledą – lydeka ir pritrenkta Šts. Kvánkt į galvą kirto Skr. Kvánkt kvánkt zvanuoja į lentą J. 2. pakš: Į uostelius pasibučiavo kvañkt Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.